Jei turite prie namų laisvos žemės lopinėlį, kviečiame įsigyti Polianą veislės sodinukų.Sodinukai sodinami pavasarį (kovas-balandis) ir rudenį (spalis). POLIANA - remontantinių (rudeninių) aviečių veislė. Krūmai iki 1,2 – 1,5m aukščio.
Atramų nereikia, plečiasi. Derėti pradeda 2-ą rugpjūčio savaitę. Uogos
3-4g svorio, pailgos, gražios, kietos, saldžiarūgštės, dera iki šalnų.
Uogomis prekiausime rugpjūčio 15 - rugsėjo 15 dienomis. Savaitgaliais vežame į Kelmę, Šiaulius ir Kauną.
Šiais jaunais sodinukais prekiaujame ankstyvą pavasarį ir rudenį. Sodinukai sodinami rugsėjo pabaigoje-spalio viduryje, kad sodinukai suspėtų sustiprėti prieš žiemą, o pavasarį - visą balandį. Sodinuko kaina - 0,45 e Jei susidomėjote, skambinkite tel. 8-688-39381 arba rašykite el.paštuinga.rak74@gmail.com
Paprastoji avietė (lot.Rubus idaeus) – erškėtinių (Rosaceae) šeimos iki 1,5 m aukščio krūmas.
Laukinės avietės auga visoje Europoje
ir Azijos miškuose, drėgnose vietose, krūmuose, pamiškėse. Jų sutinkama
į šiaurę iki 66 laipsnių šiaurės platumos, pietų kraštuose auga rečiau,
tiktai kalnuose. Plinta šaknų atžalomis, todėl sudaro tankius
sąžalynus. Lietuvoje dažna rūšis. Avietės geriausiai dera užuovėjose, dregnėsnėse, puriose dirvose. Derlingumas siekia 10 t/ha.
Aviečių ir gervuogių gentis
(Rubus) priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai, kurioje – apie 450
įvairių rūšių, paplitusių Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų juostoje.
Kai kurios iš jų subrandina menkaverčius ar nevalgomus vaisius, bet yra
dekoratyvios ir tinka sodybai papuošti.
Iš laukinių augalų
būtent avietės išaugina pačias skaniausias uogas. Jos leidžia stiprius
šakniastiebius, išaugina stačius ar svyrančius stiebus, kurie
pirmaisiais metais būna žali, o antraisiais medėja. Lapai neporiniai
plunksniški, sudaryti iš 3 (5) lapelių arba plaštakiškai skiautėti. Kai
kurių rūšių ir veislių augalų stiebai apaugę dygliukais.
Ant
antramečių stiebų pražysta vidutinio dydžio purpuriniai, rožiniai arba
balti žiedai. Vėliau užsimezga vaisiai. Tai tarpusavyje suaugę maži,
sultingi kaulavaisiai, sudarantys uogų pavidalo vaisynus. Jie susitelkia
ant iškilių arba plokščių žiedsosčių. Uogos raudonos, geltonos ir
juodos su purpuriniu atspalviu. Po derėjimo antramečiai stiebai
sudžiūsta. Lietuvos sodybose avietės auginamos nuo XVIII amžiaus.
Gydomųjų savybių turi vaisiai, lapai, šaknys, jaunos augalų viršūnės su
lapeliais. Uogose esančios obuolių, citrinų ir kitos organinės rūgštys
skatina virškinimą, naikina žalingus žarnyno ir skrandžio
mikroorganizmus. Šios medžiagos padeda pašalinti iš organizmo sunkiųjų
metalų druskas, radionuklidus, gydo aterosklerozę.
Uogose gausu vitaminų A, C, E, taip pat B grupės vitaminų, folinės
rūgšties, geležies, vario, kalio ir kitų mikroelementų, todėl vartojamos
nuo mažakraujystės, sutrikus širdies ritmui. Jos skatina prakaitavimą,
nes turtingos salicilo rūgšties. Tai natūralus aspirino pakaitalas.
Uogos vartojamos nuo peršalimo, gripo, kvėpavimo takų infekcijų. Skani
ir labai vertinga džiovintų uogų, lapų ir šakelių arbata. Aviečių
uogos valgomos šviežios ir perdirbtos. Iš jų gaminamos sultys, sirupai,
drebučiai, džemas, uogienės, vynas, likeris, trauktinės, jos
džiovinamos, šaldomos. Šaldytose uogose išlieka visos vertingos
medžiagos, nepasikeičia ir skonis, aromatas.
Rudeninės avietės, dar vadinamos remontantinėmis, dera ant tais
pačiais metais išaugusių stiebų. Paprastai sunoksta rugpjūtį ir skinamos
iki rugsėjo pabaigos, didesnių šalnų.
Avietynui tinkamiausia
saulėta, apsaugota nuo vėjų ir su nedideliu nuolydžiu vieta. Pavėsyje
auga blogai, labiau puola ligos. Nepakenčia pavasarį arba po liūčių
stovinčio vandens.
Geriausiai auga vidutinio sunkumo priemolio ar
priesmėlio humusingose dirvose, mėgsta silpnai rūgščias (pH 5,5–6).
Mažai trąšias dirvas prieš sodinimą reikia gausiai patręšti mėšlu,
kompostu ar nerūgščiomis durpėmis. Be to, dar išberti apie 10 kg/1 a
superfosfato. Trąšos giliai (bent 35 cm) įterpiamos apariant.
Pavasarį
avietės sodinamos dirvai pradžiūvus. Prieš sodinimą dirva kultivuojama,
suakėjama. Induose išaugintus sodinukus galima sodinti ir vėliau, visą
gegužės mėnesį. Jeigu sodinama rudenį (spalio mėn.), dirva suariama
mėnesiu anksčiau. Prieš sodinimą ji suakėjama, išlyginama. Sunaikinamos
išdygusios piktžolės.
Prieš sodinimą sodinukai patrumpinami,
paliekant apie 20 cm stiebelį. Avietyne tarp eilių paliekami 2–2,5 m,
eilėse – 70 cm atstumai. Sodinukai sodinami tokiu pat gyliu kaip augo
medelyne.
Avietės nesodinamos po braškių, nes turi bendras ligas ir kenkėjus.
Anksti
pavasarį, sniegui nutirpus, avietės tręšiamos mineralinėmis trąšomis.
Dirvai pradžiūvus, avietynas supurenamas. Per visą vasarą žemė turi būti
puri, nepiktžolėta.
Aviečių šaknys driekiasi negiliai – 15–30 cm
gylyje, todėl per sausras kenčia dėl drėgmės trūkumo. Norint užtikrinti
nuolatinį gausų derėjimą, avietes per sausras būtina laistyti, geriausia
– lašeliniu būdu.