KENKĖJAI IR LIGOS

 KENKĖJAI
                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                       
Šiais metais po Lietuvą gausiai skraidė grambuoliai. Gąsdino žmones ir graužė lapus. Neaplenkė jie ir mūsų avietyno. Tai nėra tradicinis, nuolatinis aviečių kenkėjas. Kiti nemano, kad jis yra kenkėjas. Aš jį priskiriu prie šios kategorijos.
Paprastasis grambuolys liaudyje vadinamas karkvabaliu, avyžiumi.
Kūnas 20 - 31 mm. Juodas, apaugęs pilkšvais plaukeliais. Antsparniai geltonai rudi.
Augalų šaknims kenkia lervos, apgrauždamos jas. Lervos dirvoje gyvena 3-4 metus. Suaugusi lerva būna 60-65 mm ilgio. Grambuolio patelės kiaušinėlius deda dirvoje krūvelėmis po 25-30, 10-15 cm gylyje, ties augalų šaknimis. Iš pradžių jos maitinasi plonomis augalų šaknimis, mėgsta varpučio šakniastiebius. Žiemoti lervos sulenda giliau į žemę (kartais iki 1 m gylio). Pirmaisiais gyvenimo metais lervos didelės žalos nepadaro, bet labai kenkia 2-3-čiais vystymosi metais kada būna ėdriausios. Trečiaisiais vystymosi metais, liepos – rugpjūčio mėn. lervos virsta lėliukėmis. Lėliukės fazė trunka 1-1,5 mėn.
Išsiritę vabalai lieka žiemoti lėliukių lopšeliuose, o skraidyti pradeda tik kitą pavasarį, gegužės mėnesį prieblandoje. Orui atvėsus, vabalai būna nejudrūs ir slepiasi medžių lajose, o kartais ir dirvos paviršiuje.
Grambuoliai mėgsta lengvas priesmėlio ir smėlio dirvas. Vasarą jų lervų randama 10-20 cm gylyje, tai yra tame dirvos sluoksnyje, kuriame yra daugiausia organinių medžiagų.
Dar prieš veisiant sodą, būtina patikrinti, ar dirva neapsikrėtusi grambuoliais. Jeigu viename kvadratiniame metre randama daugiau negu viena lerva, jas būtina išnaikinti prieš sodinant braškes, obelis, uogakrūmius. Bet tai, deja, ne taip paprasta. Kaip mini įvairi literatūra, lervos naikinamos tik gerai išdirbant žemę. Mūsų avietynas auga pievoje, kad skinant uogas rudenį nereikėtų klampoti po molingą ar šlapią žemę.
Jų gausa tiesiog stulbino. Tikiuosi, kad nesusigundė pas mus ir kiaušinėlius dėti. Jei taip, tai po kelių metų jų lervos nepaliks mums nei vieno avietės krūmelio. :-(  
Kažkuriame forume skaičiau, kad padeda milteliai nuo visų žemėje gyvenančių kenkėjų, kurie vadinasi БАЗУДИН.Perkant duoda ir instrukciją. Forumietė juos pirko Kaune, stoties turguje.
Tinka nuo grambuolių, spragšių ir kt.Tikiuosi, kad man jų neprireiks.
Plačiau apie grambuolius galima dar pasiskaityti  šiuose straipsniuose: grambuoliai
                                                                                                                 grambuolių lervos
Pasiskaičius įvairių straipsnių apie juos, kad lapų graužimas nėra didžiausia nelaimė. Blogiausia nelaimė, kad jie kiaušinėlius deda į dirvą palei augalo šaknis, iš kurių išsirita lervos. Jos 3-4 metus minta žemėje augalų šaknimis, kol subręsta. O tai reiškia, kad po kokių 4-rių metų avietyno gali ir nebelikti. :-(
Teko imtis drastiškų priemonių kol nevėlu, kol dar nežydi avietynas, kad nepakenkti uogoms. 
Visus galabijome purkšdami su "Actara". Galima ir "Deciu". Su jais naikinamas koloradas. Nedaryti nieko nesinorėjo. Kaimynams sunaikino jie visas braškes. Kadangi braškės ankstyvos, tad jas kuo nuors purkšti jau buvo per vėlu, o remontantinėms avietėms buvo pats laikas. Purkšti galima iki uogų, t.y. iki žydėjimo ar pačio žydėjimo metu.
Kad užpurškus ilgiau ir geriau laikytųsi, dar naudojime "Lip Top". Ilgesnis "Actaros" išsilaikymas ant augalo lapų reikalingas, kad grambuoliai, kurie atskrenda vėliau taip pat būtų paveikti šių nuodų, kad purškimas nebūtų vienadienis, nes būtų mažai naudos. Vieni žuvo, kiti atskrenda ir toliau ėda. "Lip top" suteikė labiau ilgalaikį purškalo poveikį.
                                                       
 LIGOS
                                                                                                                                                                   

2013 m. vasaros gale užpuolė avietyną dar viena bėda. Rodos, kad nei iš šio nei iš to avietyno geriausią dalį apėmė rūdysTai šviesios gelsvos dėmės viršutinėje lapų pusėje. Apatinėje – šviesiai rudos, oranžinės ar rūdžių raudonumo karpos. Tos karpelės - "grybai" minta augalo syvais ir augalas ima džiūti negalėdamas išmaitinti savęs ir tų parazitų. Juos reikėtų purkšti fungicidais. Kadangi, jau derlius buvo įpusėjęs, niekuo purkšti negalėjom, be to manėm, kad per žiemą galbūt išnyks. Bet jos nedingo niekur. Nors avietes žiemai nupjaunam, rūdys pavasarį pasirodė vėl. Nupurškėm fungicidu Previcur (galima ir Score®250 EC). Po 10 dienų ar poros savaičių purškimą reikia pakartoti. Mums padėjo. Tikiuosi, pagelbės ir jums.
                     

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą